Šiek tiek užtrukau su šiuo įrašu. Kadangi nesu niekam įsipareigojęs su rašymu, o tik pats sau, tai tik dabar nusprendžiau atnaujinti savo prisiminimus apie kelionę į Indiją. Prisipažinsiu – dabar tai atrodo kaip koks sapnas.
Išaušo kitos dienos rytas. Beje mes buvom pakelti ne saulės spindulių, o triukšmo koridoriuje. Pasirodo mūsų kambarys šalia kažkokio dušo-tualeto, kur skalaujami visokie grindų skudurai ir pan. Tvarkingi žmonės nėra ko pykti ant jų – valosi gi.
Vakarykščiai vaizdai ir jausmai susigulėjo per naktį, o susigulėjo ne tik jausmai bet ir maistas, tai nusprendėm pratęsti valgymą mūsų kavinukėje. Pagaliau mūsų skrandžiai jau priima Indiją.
Besėdėdami ir bevalgydami mąstėm ką praeitą vakarą mums sakė kiti keliauninkai. O sakė kad Delis nieko gero ir mes čia per ilgai ruošiamės užsibūti ir pataria kur nors išrūkti kelioms dienoms. Pagal mūsų pirminį planą turėjom Delyje prabūti penkias dienas. Taigi nusprendėm paklausyti patarimo išrūkti iš šio dulkino ir triukšmingo miesto. Nusprendėm susirasti kelionių agentą, kuris vakar buvo prisikabinęs ir prašė išversti neva draugės iš Rusijos laišką (mes prisistatėm jog esam iš Rusijos :DD). Kažkodėl jis mums patiko. Turbūt turi tokios traukos kaip šviesa drugeliams. O radom jį sunkiai. Marširavom per Main Bazzar'ą kelis kartus ir niekaip neatsiminėm į kokią kamurkę mus buvo įsitempęs... O dar kabinėjasi visokie prekeiviai, karštis muša. Vienu žodžiu pikta darosi kad čia tokia betvarkė. O kai nuoširdžiai pasakai kad ieškai kelionių agento ir ruošiesi keliauti kažkur, tai jau viskas neatsikabins... Primygtinai siūlys savo kelionių paslaugas ir neatstos.
Pagaliau kažkokiu būdu randame tą įėjimą visame tame chaose. Ir sakome ko mums reikia. Per multikus nemeluoja rodydami tokių prekeivių akyse $$ ženklus, tą patį ir čia pamatėme. Tada prasidėjo tikras liežuvio smailinimas. Neva mes nuoširdžiausi ir labai geri žmonės (nesiginčiju :DD), kad vakar sakydami mes pamąstysim apie jo pasiūlymus taip ir padarėm ir atėjom pas jį. Tada prasidėjo knygos su įvairių keliautojų atsiliepimais rodymas, nuotraukų vartymas. Vajė vajė kaip gražiai visi rašo, o jau kokios nuotraukos, tai net seilė varva matant tokias grožybes. Ko nepasakysi apie matomus vaizdus gatvėje. Kuo toliau bežiūrint tuo didesnis noras kyla tai pamatyti pačiam. Pradedam su Vika žvalgytis vienas į kitą ir nusprendžiam pasiduoti likimui (kelionių agentui). Nusprendžiam atšaukti visus savo planus ir imti kelionę kurią mums pasiūlo. Nors iš pradžių siūlo į Kašmyrą varyti, ten kalnai, namukas ant ežero, jo giminės valgyt skaniausiai daro, tame ežere vien lelijos ir t.t. Bet pasirodo paskambino jis į tą vietą ir sako kad ten labai prasti orai... Na taip o ko daugiau galima buvo tikėtis. Smalsumas keliauti su ta agentūra jau yra, tai tada pasiūlo kelionę po dykumas. Kas belieka sutinkam, juk ir ten įdomiai skamba. Susiderinam maršrutus ir datas, perkalbam apie tai kas įrašyta kelialapyje (labiau panašus į į sąskaitą-faktūrą). Klausimų kyla daug. Kai žada atrodo už viską būtų sumokėta, o kaip iš tikrųjų tai sunku pasakyti. Suka, vynioja į vatą taip ir lieki pusiau supratęs pus
iau ne. Kai yra didelis noras tai nebegalvoji apie pasitraukimą atgal.Daugmaž suderinom viską. Sumokėjom 1680$ už abu. Nerealūs pinigai... Vikai tai buvo visi pinigai. O man už tai susimokėjus dar liko apie 200$ plius keletas tūkstančių rupijų. Praktiškai išmelžė visus pinigus... O kas kvailiausia kad nesiderėjom. Čia aš vėlgi visa tai nurašau į kultūrinį šoką ir nesigaudymą aplinkoje. Nesididžiuoju savimi visai...
Taigi ką mes gavome už tuos dolerius? 11 dienų kelionę po Radžastaną su automobiliu ir asmeniniu vairuotoju. Radžastanas – didžiausia Indijos valstija besiribojanti su Pakistanu. Vienu žodžiu dykumų kraštas.
Benzinas ir kelių mokesčiai įskaičiuoti. Bandėm vesti skaičiavimus kiek visa tai kainavo (matėm daugmaž kiek benzui išleisdavo ir kiek už tam tikrą kelią susimokėdavo). Tereikia atrasti kur mūsų tie surašyti skaičiai. Kiek prisimenu tai kainos juokingos. Kelių mokesčiai man rodos neviršijo 1000 rupijų.
Taigi kelionės maršrutas: Delhi -> Bikaner -> Jaisalmer -> Jodhpur -> Udaipur -> Udipur -> Pushkar -> Jaipur -> Agra. Daugelyje miestų naktis ar daugiau viešbutyje. Viešbučiai patys įvairiausi. Prabangos nėra bet gyventi galima. Nors už tokią sumą norėtųsi daugiau. Dar kupranugarių safaris ir miegojimas dykumoje, taip pat jojimas drambliais. Už ką reikėjo mokėti tai tik lankytinos vietos ir maistas.
Dar į tą čekiuką buvo įskaičiuoti autobuso bilietai į Dharamsala. Kurie mano manymu į abi puses dviems žmonėms neturėjo viršyti 2400 rupijų. Kažkur mačiau skelbimus, kad į vieną pusę bilietai apie 600 rupijų. Bet ir tai dar priklauso nuo autobuso.
Taip pat dar turėjom keliauti traukiniu į Varanasį ir atgal į Delį, nes Vika tada jau turėjo grįžti namo. Ten taip pat buvo vairuotojas, bet jau kitas, viena naktis viešbutyje, aušros pasitikimas plaukiojant valtele po Gangą.
Dabar beliko laukti kelionių pradžios. O jos prasideda tą pačią dieną. T.y. už kelių valandų turėtume išvažiuoti į kalnus – pirma stotelė Dharamsala. Aš nulekiu į interneto kavinę atšaukti traukinio bilietų ir tada į viešbutį krautis kuprinių – juk laukia kelionė.
Va taip greitai viskas pasikeitė.
