Perkėla. Auksinis paplūdimys ir keletas miestų

Labas, mielas skaitytojau. Nemažai laiko praėjo nuo paskutinių pasakojimų. O per tą laiką teko nemažai pasiblaškyti po Maltos salą. Tik vat vis pirštai neužkliūdavo už klaviatūros. Na ir įspūdžiai jau nebe tokie stiprūs kaip pirmomis dienomis, kad imti viską ir surašyti. Pripratimas daro savo. Tas kas anksčiau atrodė keista ir nesuprantama - dabar tai tiesiog natūralu. Bet gal dar ką atgaminsiu. Gal dar pažvelgsiu į tai ką patyriau lietuviška, o ne maltietiška akimi.

Link perkėlos į Gozo salą

Kažkada seniai seniai, kai dar buvo orai šilti, nusprendžiau savo akimi pamatyti kaip tie keltai tarp salų kursuoja. Kursas šiaurės-vakarai. Autobusas nuo namų iki perkėlos. Pakeliui daug įvairių miestų ir šiaip gražių vietų. Kelionė visiškai neįpareigojanti. Važiavau miesto autobusu (čia kitokių turbūt ir nėra), kur atrodydavo įdomiau išlipdavau ir prasieidavau kokia pakrante ar senamiesčiu. Su dienos bilietu gali sau leisti išmėginti ne vieno autobuso sėdynių kietumą.
Kalbant apie autobusus. Praranda Malta savo žavesį šiek tiek. Nuo 2011 liepos 3 dienos tokie autobusiukai nebetarnauja kaip visuomeninis transportas. Pavėlavau truputį. Dabar tenka "mėgautis" moderniu mersedesu. Tokie pat važinėja ir Vilniuje. Vienu žodžiu globalizacija. Matyt mūsų vaikams nereikės niekur važiuoti - visur bus tas pats. Tikiuosi, kad ne.
Tai va taip vat ir keliavau. Kur įdomiau ėjau pėstute, kur kelias nepritaikytas pėstiesiems - autobusu. Vaizdai ir reljefas keitėsi po kiekvieno posūkio. Žiūrėk nuo kalno matosi jau Gozo sala, įvažiavus į miestą - betono džiunglės. Už miesto - dirbama žemė. Kai tokia maža sala, viskas sukoncentruota. Nereikia važiuoti keliasdešimt kilometrų, kad atsidurtum kaimo vietovėje. Kaimas čia už kampo.

Nuotraukos iš šios kelionės:

Žymiosios Maltos valtys su Ozirio akimi. Nors ir katalikiškas kraštas, tačiau ir jie turi ikikrikščioniškosios kultūros paveldą.

Spalvingai atrodo uostas su tomis valtelėmis

Tokioje mažoje saloje tenka susispausti ir mirusiesiems

Jų čia tikrai daug ir nuo seniai...

Vaizdas nuo miesto, kuris ant kalno

Vietinių mėgstamas paplūdimys. Mėgstamas, dėl to kad toli eiti nuo mašinos nereikia. Kelias visai šalia paplūdimio.

 

Tolumoje Gozo krantai

Auksinis paplūdimys.

Tarp vietinių geriau žinomas kaip Golden Bay. Čia dar kitą savaitgalį nusprendžiau išmėginti jūrą. Orai nusimatė šilti, tai įsimečiau maudymosi triusikėlius, ne tuos, kuriuos gavau dovanų nuo Simo :) Šitie šiltesniam sezonui bus panaudoti.
Autobusas nuo durų iki paplūdymio, taip sakant. Arba taip turėjo būti, nes privažiavom kažkokį kaimuką - autobusas apsisuko, sustojo, durys atsidarė ir išgirdau - paskutinė stotelė. Viena akimi esu skaitęs, kad kai kurie maršrutai sutrumpėja žiemos sezonu. Matyt šitas vienas iš tokių. Arba vairuotojas nusprendė supildyti autoįvykio detales, nes iki "galutinės" stotelės brūkštelėjo vienam pežui per šoną. Kas žino, per daug nesigilinau į smulkmenas ir nereikalavau, kad nuvežtų iki paplūdymio. Buvau pasižiūrėjęs žemėlapyje, tai nuo to kaimuko iki jūros ne taip ir toli. Puiki diena pasivaikščioti kaimo apylinkėmis. Dangus beveik be debesų, nosies šnerves pasiekia dar rudenį žydinčių gėlių ir žolynų kvapai, tolumoje matosi jūra. Grynas poilsis nuo miesto geltonų sienų ir birbiančių "tiuninguotų" automobilių.
Atėjus iki paplūdymių galva apsisuka nuo pasirinkimo. Balto smėlio paplūdimys, raudono smėlio paplūdimys, laukinis paplūdimys, nudistų ir gėjų paplūdimys. Kiekvienam pagal skonį. Kas nenori maudytis - puikios vietos pasivaikščioti po apylinkes, yra visokių keliukų pramintų, oficialių ir matyt ne labai. Aš nuo to ir pradėjau. Apsižiūrėjau po apylinkes. Na ką aš galiu pasakyti - gražu. Ypač nuo aukštai. Pažiūrėjus žemyn matosi ir jūros dugnas, kur ne taip gilu. Vanduo skaidrus ir žydras, kaip iš kokio paveikslėlio. Tolėliau akmenuotos įlankos, įvairūs skardžiai.
Paplūdimiuose tik turistai, vietiniai nebent piknikus rengia - jiems jau šalta maudytis. Nors ir darausi vietiniu, tačiau išbandyti jūrą norisi. Ir kaip tyčia užslenko debesys. Pabraidžiau, pastovėjau vandeny ir vistiek nusimaudžiau. Jūra dar visai šilta. Apie 20 laipsnių. Tik vat jūra tai čia keista. Nueini kokius 50 metrų į jūrą ir dar tik iki kaklo. Ir oras labai keistas. Gal čia toks sezonas. Kai tik saulė pasislepia - padvelkia šaltis... Nors kai saulė šildo viskas gerai - šilta. Taip pat ir vakare. Tik saulė nusileidžia ir iškart pasidaro šalta.
Pasimaudęs pataraukiau namo. Pavargau. Matyt grynas oras ir saulė padarė savo. Nuo čia važiavo kitas autobusas. Nusprendžiau pavažiuoti iki to miestelio, kuriame išlipau. Eiti atgal nebenorėjau. Visgi ne trumpas atstumas buvo, be to į kalną. Išlipau toje stotelėje, kurioje pirmiau mus paleido. Laukiu. Žiūriu nuo paplūdimio pusės atvažiuoja tuo pačiu numeriu, kuris paleido ir pasakė, kad paskutinė stotelė, pažymėtas autobusas. Taip ir likau nesupratęs.

Keletas nuotraukų iš paplūdimių:

Kelias iki jūros

Jūra iš aukštai

Raudonas paplūdimys labiau mėgstamas vietinių

Golden bay. Auksinis paplūdimys labiau mėgstamas turistų

Sakyčiau laukinis paplūdimys, tam kad čia patekti reikia pasistengti

Ko ne Amerikos vakarai?

Alia Trakai.

Taip Malta turi savo Trakus pavadinimu Mdina (tariasi imdina). Senoji Maltos sostinė. Miestas tvirtovė pavadinčiau. Įsikūrusi ant kalno, aptverta aukštų mūrų sienomis. Jau žengiant pro vartus apima pakylėtas jausmas. Vartai platūs, puošti įvairiais herbais. Ne veltui čia gyveno aristokratai.
Viduje siauros gatvelės, kiemeliai, muziejai. Autentiškumas išlaikytas. Tikrai palieka įspūdį. Tokiame mažame miestuke-tvirtovėje net ir katedra yra. Kadangi Mdina ant kalno - puikiai matosi didelė salos dalis. Ne veltui valdovai juk renkasi tokias vietas. Giedresnę dieną sako ir Sicilija matosi (už ~100 km). Tikrai dar čia atvyksiu ne kartą ir kokį muziejų reikės užsukti.

Keletas nuotraukų:

Vartai į miestą

Šventasis moja vežikui

Vaizdas iš miesto-pilies Sicilijos link

Čia matyt šiuolaikiniai aristokratai gyvena

Tiesiog gražu

Tarp miesto ir kaimo

Valeta iš kito kranto

Šeštadienis buvo ankstyvas, kadangi manęs atvažiavo 8:30, nes turėjome važiuoti padaryti tos maltiečio ID kortelės. Keista, bet buvau įsitikinęs, kad pietiečiai tai mėgsta vėluoti, tačiau esu giliai nustebęs kokie jie punktualūs.

Taigi toje įstaigoje pildant formą surašiau visus tėvavardžius, motinos bei žmonos mergautines pavardes ir pan. Buvo dar grafa žmonos paso numeriui, kadangi nežinojau tai ir nepildžiau. Ir nereikalavo. Ten ėjimų prie langelių logika man nesuprantama. Prie vieno langelio gavai tik parašą. Tada nusiuntė į kitą kabinetą, ten kažką dar parašė ir nufotografavo. Tada nusiuntė į eilutę, kur vyko duomenų įvedimas, turi sėdėti ir laukti kol suves duomenis ir pasakys, kad atsiųs laišką. Su tuo laišku atėjęs vėl turėsi nusifotografuoti ir tada gausi išsvajotają įvairiausių nuolaidų ir privilegijų maltiečio ID kortelę. Turėjau pasirašyti, kad nesu pilnavertis pilietis ir negalėsiu balsuoti.

Tai vat po tokių formalumų buvau laisvas. Pametėjo mano prašymu iki Sliemos. Nutariau dar po turistines zonas kiek pasitrinti. Pažiūrėti kuo gyvena čion atvykę Europos ir kitų kontinentų gyventojai. Viskas tas pats kaip ir visur - kavinės, parduotuvės, prekybcentriai. Užsukau ir aš apsižvalgyti, kas ten ir kaip, ką gero siūlo. Tas pats kas akropolyje kokiame.

Dangus nuo ryto jau niaukstėsi vis palašnodamas. Ėjo juodi debesys - sakau matyt ne kokia diena pasivaikščiojimams. Bet tie tebesys taip ir praslinko pasitaškydami kažkokiu purvinu lietumi. Lietus matyt ne purvinas, o dulkini mano akiniai nuo saulės matyt.

Prasiėjau per pakrantę - jūra rami, kur ne kur ant akmenuotos pakrantės drybso nuo visokių burgerių išpampę pilvai. Mėgaujasi rudenine saulute kaip kokie ropliai. Jūra visai šilta - matyt Baltija šiltesnė niekada ir nebūna, tačiau maudytis noras kažkaip nekilo... Matys darausi panašus į vietinius, jiems jau toks oras šaltas, o tuo labiau jūra. Dabar maudosi matyt tik kokie anglai arba vokiečiai, tik ne maltiečiai. Be to stipriai vėjuota, nebuvo kur persirengti, aštrūs akmenys iki vandens ir dar galėjau prigalvoti nemažai pasiteisinimų, kodėl nepasimaudyti. Kažkaip netraukė nors tu ką.

Einant pakrante matėsi įdomiai išpjautas krantas. Priėjus prie informacinės lentos viskas, paaiškėjo kokie ten ateivių raižiniai. Pasirodo čia tos droviosios karalienės Viktorijos laikų išmyslas. Būdavo išpjaunamos tokios ale nemažos vonios su tiesioginiu išėjimu į jūra. Tada ta ant tos vonios pastatoma medinė būdelė - nuo akių taip sakant, kad tų laikų moterys galėtų pasimėgauti jūra niekam nespoksant. Matyt tose būdelėse maudydavosi irgi su kokiomis pižamomis, neduok dieve kas per skylutę pažvelgs į vidų. Nežinau kaip ten buvo, dar nesidomėjau, bet pats būdelių faktas įdomus.
  

Maudyklos. Šita matyt pačios Viktorijos :)

Čia irgi matosi maudyklos

Grįžinėdamas atgal užsukau pasižiūrėti kas per iškyšulys prie Džiros. O ten pasirodo jachtos visokiausios. Uostas. Bet jachtos šįkart neįdomios. Akį patraukė taip vadinamas Dukvilis (ančių miestelis). Na ten ne tik antys. Ten ir vištos ir balandžiai įsikūrę. Na bet vaizdelis kaip iš kokios siaubiako, kuriame visi žmonės paversti paukščiais - kas iš Vokietijos, kas iš Anglijos kas iš kokios Amerikos... (vėliavos tokios kaba ant namų). Padarytos verandos su visokiais krėslais, atitemptos ofisinės kėdės... Na o jos jau paukščių taip gražiai nušpakliuotos :D To vaizdo net pliušinis meškinas neatlaikė ir niekam nematant pasikorė... Na ir kam taip sužmoginti tuos paukščius? Jiems gi tik pavėsio ir lizdų tereikia, o ne kažkokio siaubo miestelio.

Meškinas nelaimėlis

Po to dar nuslinkau apžiūrėti Maltos universiteto. Kažkaip net ranka nekilo fotografuoti. Jei nebūtų parašyta, kad tas pastatas yra universitetas tai ir nesugalvočiau. Kažkoks nykus ir griozdiškas su aplink vykstančiomis turbūt ilgai nesibaigiančiomis statybomis. Nevertas dėmesio objektas. Nebent nežinau istorijos apie jį. Todėl taip ir kalbu.

Sekmadienio pietūs, gerai - rytas, kaime
Ne vien šiaurės europiečiai sukioja laikrodžius, kad akyse šviesiau būtų, pietiečiai neatsilieka. Pasirodo iš šeštadienio į sekmadienį laikas pasikeitė. Aš taigi tundra be televizoriaus, laikraščių ir be interneto gyvenu. Na o kolegos neperspėjo.

Atsibudau prieš žadintuvą ir laukiu kada suskambės. Nenusistačiau labai anksti - 9 tik. Žiūriu jau ir po 9. Keista, galvoju. Pažiūriu į telefoną, nes žadintuvas jame - laikas tai lietuviškas. Iš pradžių ir nesupratau kame šaknys, visai paplūdo telefonas, matyt nuo vietinės drėgmės durniuoja. Liepiau pasisukti vėl į priekį. Tik jau po to bevaikštant supratau, kad paskutinis spalio savaitgalis, ir kiek esu girdėjęs, vietiniai taip pat suka laiką. Tai taip ir iškeliavau šį rytą gana anksti. Nauju laiku apie 10.

Sekmadienį toli nusprendžiau nevaikštinėti. Sakau pasisukiosiu po kaimo apylinkes, kurios prasideda prie mano darbo. Visai būna smagu stebėti tolius iš balkonėlio darbe ir siurbčioti arbatą. Grynas oras(ne visai, bet nieko eismas gatvėje apačioje ne pats intensyviausias), kaimo vaizdai tolyje ir saulutė. Taigi nusprendžai aplanktyti tuos tolius. Pažiūrėti kaip vystomas ūkis pietų kraštuose.

Matosi, kad ruduo. Derliaus beveik nebelikę, dirvos jau padrapstytos mėšlu, tai kvepia tikru kaimu :) Bebaigiančios nokti alyvuogės ir granatai džiugina tokios egzotikos nemačiusią akį. Vietinai sėdi prie namukų-būdeliu prieš saulutę, šnekučiuojasi, kartais pašaudo. Įdomus užsiėmimas...

Kurią dieną darbe iš to paties balkonėlio gerdamas arbatą stebėjau reginį: du vietiniai matyt gindami savo žemes nuo visokių kenkėjų ar užpuolikų intensyviai į kažką šaudo. Bandžiau įžiūrėti į ką, tačiau nepavyko, tik supratau, kad pavyko apginti žemes nuo užpuolikų. Vieną užpuoliką nukovė - po parsinešė jį iš laukų. Taip ir nesupratau tai buvo triušis koks ar paukštis. Vietiniai kolegos sako kad dažniausiai paukščius šaudo. Matyt reikia tikėti.

Tai va taip ir man bevaikštant girdėjosi tolumoje pyškėjimai. Tačiau vienu momentu iš dangaus ant žemės pasipylė šratai... Nieko gero. Nusprendžiau pakreipti savo maršrutą kita linkme, o tai ir aš dar gausiu kokį šratą į gerą vietą - mano darbas juk sėdimas :) Kitame keliuke beeinant man kelią pastojo šuva. Matydamas, mano sutrikimą jis parodė, kad čia jo valdos ir gausiai palodamas liepė nešdintis. Taip ir padariau. Pasukau iš tų vietų link šalimais esančio miestelio. Kažkoks nesvetingas tas kaimas.

Daug tokių egzempliorių mėtosi

Nors ir ruduo, tačiau kopūstai dar matyt užaugs

Nokstančios alyvuogės

Susipažinimas su apylinkėmis

Kadangi esu kitoje šalyje tai reikia naudotis proga ją pažinti po truputį. Su miestuko, kuriame gyvenu, Birkirkara, gatvelėmis jau šiek tiek susipažinau tik atvykęs ir pagyvenęs. Juk reikėjo į parduotuvę ar į kokį turgelį ar pas prekeivį užsukti kokio nors pažįstamo maisto pasiieškoti. Na o savaitgaliui reikia rimtesnio kelioninio iššūkio.

Šiam savaitgaliui - šeštadieniui - pasirinkta turistų pamėgta sostinė Valeta. Žemėlapių kažkaip nespausdinau darbe, tikėjausi kokiame knygyne susirasti, tačiau didžiam mano nusivylimui nepavyko nieko gero rasti. Iškratęs naujus namus aptikau keletą Yellow pages (geltonųjų puslapių) knygų, o ten ir miestų žemėlapiai pateikti. Pasiėmiau reikalingus būsimai ekspedicijai.

Rytas prasidėjo ne nuo pusryčių
Jau atsikėlus išgirdau barbenimą į duris. Galvojau pasigirdo. Vietinių maniera išlindau per balkonėlį pasižiūrėti ar tikrai į mano duris barbena. Durys tai pirmame aukšte, negi lipsi žmogus žemyn :) Išlindau, o ten moteriškė su kaimyne kalbasi ir manęs nemato. Kita praeinanti kaimynė joms rodo į mane - jų kalba turbūt reiškė - pažiūrėkit išlindo zaraza. Ir tada man pradėjo aiškinti, kad gal aš esu palikęs dušą bėgantį ar klozetą, nes čia lauko siena visa sudrėkusi. Aš trūkčioju pečiais - nieko tokio pas mane nėra. Viskas tvarkinga, nusiskundimų butu nėra. Dar šiek tiek pagalbėjau su jomis, tiksliau paklausiau jų svarstymų ir atgal įlindau į kambarį. Reikės pranešti buto šeimininkui, gal ištikrųjų ten kažkas bėga... O tai neduos po to ramiai gyventi kaimynkos.

Maltiečių bankas - tik maltiečiams
Iš ryto dar nusprendžiau pasinaudoti tuo, kad bankai čia dirba ir šeštadieniais, ir atsidaryti sąskaitą. Kažkur juk uždirbtus milijonus reikės laikyti ;) Užsukau į visai šalia esantį Bank of Valleta. Pasakiau ko noriu tai sako, jei neturiu maltiečio ID, reikės mums su tavo šalies banku susikontaktuoti, dėl tapatybės. Kontaktuos per paštą... Mėnuo ar keli užtruks? Žinant pietiečius gali ir ilgiau. Ir nuo kada tapatybę nustatinėja bankas? Matyt pasas jau mažai pasako apie pilietybę. Apie pilietybę kalba pinigai :DD Įdomiai čia jie. Na tiek to, galvoju. Yra konkuruojantis HSBC bankas tolėliau - visgi tarptautinis, o ne vietinis kažkoks... Gal jis jau man atidarys sąskaitą nenustatinėjęs mano tapatybės pagal banko sąskaitos turinį :) Ir ką jūs sau manot? Tas tarptautinis bankas tą pačią giesmelę gieda... Bet čia išaiškina visą politiką. Pasirodo, tam kad atidarytų sąskaitą iškart, reikia turėti Maltiečio ID, dėl kurios dar tik kreipsiuosi (reikia jos dėl darbo). Ir tada nereikia jokių kontaktavimų su bankais gimtinėje. Na bent aiškiau šitoje vietoje pasidarė.

Atidžiai skaityk žemėlapius
Neradęs savo gyvenamos vietos žemėlapyje, daugmaž įvertinau, kur tai galėtų būti. Tada pasirinkau kryptį link kurios gatvės eiti, kad nueiti iki sostinės. Taip ir gavosi daugmaž. Nupėdinau į miestą, į kurį nesitikėjau patekti. Na čia reikia pabrėžti, kad nėra miestų ribų. Čia kaip kokiame Vilniuje nelabai žinai kur Šeškinė baigiasi, o kur Fabijoniškės prasideda. Taigi apie atėjimą ne į tą miestą bylojo visokie pavadinimai būdingi tam miestui. Visaip varčiau žemėlapį ir stengiausi suprasti kaip čia taip nugrybauti galėjau. Nesupratęs kaip čia taip atsitiko, vistiek ėjau link tikslo - Valetos. Aplankant ir neplanuotus miestukus.

Tai va taip aplinkeliais ir nukeliavau kur reikia. Čia pažiūrėdamas į savo žemėlapius, čia paklausinėdamas vietinių.

Valeta ištikrųjų gražus miestas. Ant kalno, prie jūros. Senovinė architektūra, pastatai iš kažkokio smėlinio akmens. Kai kurie akmenys tokie minkšti, kad galima juos zulinti ir pirštais. (Taip ir norisi kokias eiles sudėti apie laikinus miestus, kuriuos naikina laikas ir stichijos.) Turizmas čia dar nesustojęs, miesto gatvės pilnos saulėje nudegusių vokiškų veidų. Mėgaujasi jie saule prieš parskrendant į bavarijos žemes. Na o aš nusprendžiau čia dar apsilankyti, kai nebebus turizmo sezono. Gal vaizdas bus kiek kitoks, bus tykiau, natūraliau, nes dabar per pagrindinę gatvę ėjau kaip kokiame Manheteno Times Square'e.

Atgal keliavau šiek tiek paprasčiau, tačiau galiausiai blogai įvertinęs savo namų vietą vėl nublūdijau. Tik šįkart ne taip toli. Einu ir žiūriu, kad jau prie savo darbovietės esu. Matytos vietos. Trinu jau saulėje įdegusią kaktą ir nesuprantu kaip čia taip atsitiko. Na bent tiek gerai, kad iš darbo kelią tai žinau jau neblogai :) Parsirandu namo nusikalęs. Pūslės ant padų, statybininko įdegis - visgi dar karšta rudeninė saulutė :)

Kad taip grybauti ištisai tai reikia nemažai žioplumo. Reikia išsiaiškinti kame čia šaknys. Jei ir toliau norėsiu keliauti su šiais žemėlapiais. Pasirodo mane suklaidino žemėlapio žymėjimas. Stora linija apibrėžta mano gyvenama miesto dalis, na o ten jokių gatvelių nesužymėta. O pasirodo, ta apibrėžta sritis tai industrinis rajonėlis. Čia jie taip žymimi. Dabar žinosiu. Geriau panaršęs žemėlapį, didžiam mano nustebimui radau ir savo gatvelę. Net ir tokia maža pažymėta čia. Na o aš galvojau, kad jos jau tikrai čia nerasiu. Pasirodo yra.

Nenuvertink mažos salos
Maltos sala nėra didelė apie 14 km skersai ir apie 27 km. Plotas už Vilniaus miestą mažesnis. Tačiau miestai tankiai apgyvendinti, kalnuoti ir ne visur palei kelius yra praėjimas pėstiesiems. Tą pastebėjau jau einant pagal gana platų kelią-gatvę. Šaligatvis buvo, kuo puikiausiai ėjau juo, tačiau vienu metu ėmė ir baigėsi. Teko trumpą atstumą paėjėti šalikele. Išėjau. Po to bandžiau eiti dar kita kryptimi - vėl neradau šaligatvio ar bent šalikelės. Tai atsidurdavau kiemuose, tai ant kokio kalno apžėlusio sausa žole ar krūmais. Taigi nors atstumai ir maži, tačiau ne visur tiesiai praeisi.

Gal kam apartamentų reikia su vaizdu į jūrą?

Va su tokiu vaizdu

Turizmo sezonas tęsiasi dar

Biblioteka ir karalienė Viktorija

Tradiciniai balkonėliai - ir aš tokį turiu

Mėgstami atributai prie durų