Perkėla. Auksinis paplūdimys ir keletas miestų

Labas, mielas skaitytojau. Nemažai laiko praėjo nuo paskutinių pasakojimų. O per tą laiką teko nemažai pasiblaškyti po Maltos salą. Tik vat vis pirštai neužkliūdavo už klaviatūros. Na ir įspūdžiai jau nebe tokie stiprūs kaip pirmomis dienomis, kad imti viską ir surašyti. Pripratimas daro savo. Tas kas anksčiau atrodė keista ir nesuprantama - dabar tai tiesiog natūralu. Bet gal dar ką atgaminsiu. Gal dar pažvelgsiu į tai ką patyriau lietuviška, o ne maltietiška akimi.

Link perkėlos į Gozo salą

Kažkada seniai seniai, kai dar buvo orai šilti, nusprendžiau savo akimi pamatyti kaip tie keltai tarp salų kursuoja. Kursas šiaurės-vakarai. Autobusas nuo namų iki perkėlos. Pakeliui daug įvairių miestų ir šiaip gražių vietų. Kelionė visiškai neįpareigojanti. Važiavau miesto autobusu (čia kitokių turbūt ir nėra), kur atrodydavo įdomiau išlipdavau ir prasieidavau kokia pakrante ar senamiesčiu. Su dienos bilietu gali sau leisti išmėginti ne vieno autobuso sėdynių kietumą.
Kalbant apie autobusus. Praranda Malta savo žavesį šiek tiek. Nuo 2011 liepos 3 dienos tokie autobusiukai nebetarnauja kaip visuomeninis transportas. Pavėlavau truputį. Dabar tenka "mėgautis" moderniu mersedesu. Tokie pat važinėja ir Vilniuje. Vienu žodžiu globalizacija. Matyt mūsų vaikams nereikės niekur važiuoti - visur bus tas pats. Tikiuosi, kad ne.
Tai va taip vat ir keliavau. Kur įdomiau ėjau pėstute, kur kelias nepritaikytas pėstiesiems - autobusu. Vaizdai ir reljefas keitėsi po kiekvieno posūkio. Žiūrėk nuo kalno matosi jau Gozo sala, įvažiavus į miestą - betono džiunglės. Už miesto - dirbama žemė. Kai tokia maža sala, viskas sukoncentruota. Nereikia važiuoti keliasdešimt kilometrų, kad atsidurtum kaimo vietovėje. Kaimas čia už kampo.

Nuotraukos iš šios kelionės:

Žymiosios Maltos valtys su Ozirio akimi. Nors ir katalikiškas kraštas, tačiau ir jie turi ikikrikščioniškosios kultūros paveldą.

Spalvingai atrodo uostas su tomis valtelėmis

Tokioje mažoje saloje tenka susispausti ir mirusiesiems

Jų čia tikrai daug ir nuo seniai...

Vaizdas nuo miesto, kuris ant kalno

Vietinių mėgstamas paplūdimys. Mėgstamas, dėl to kad toli eiti nuo mašinos nereikia. Kelias visai šalia paplūdimio.

 

Tolumoje Gozo krantai

Auksinis paplūdimys.

Tarp vietinių geriau žinomas kaip Golden Bay. Čia dar kitą savaitgalį nusprendžiau išmėginti jūrą. Orai nusimatė šilti, tai įsimečiau maudymosi triusikėlius, ne tuos, kuriuos gavau dovanų nuo Simo :) Šitie šiltesniam sezonui bus panaudoti.
Autobusas nuo durų iki paplūdymio, taip sakant. Arba taip turėjo būti, nes privažiavom kažkokį kaimuką - autobusas apsisuko, sustojo, durys atsidarė ir išgirdau - paskutinė stotelė. Viena akimi esu skaitęs, kad kai kurie maršrutai sutrumpėja žiemos sezonu. Matyt šitas vienas iš tokių. Arba vairuotojas nusprendė supildyti autoįvykio detales, nes iki "galutinės" stotelės brūkštelėjo vienam pežui per šoną. Kas žino, per daug nesigilinau į smulkmenas ir nereikalavau, kad nuvežtų iki paplūdymio. Buvau pasižiūrėjęs žemėlapyje, tai nuo to kaimuko iki jūros ne taip ir toli. Puiki diena pasivaikščioti kaimo apylinkėmis. Dangus beveik be debesų, nosies šnerves pasiekia dar rudenį žydinčių gėlių ir žolynų kvapai, tolumoje matosi jūra. Grynas poilsis nuo miesto geltonų sienų ir birbiančių "tiuninguotų" automobilių.
Atėjus iki paplūdymių galva apsisuka nuo pasirinkimo. Balto smėlio paplūdimys, raudono smėlio paplūdimys, laukinis paplūdimys, nudistų ir gėjų paplūdimys. Kiekvienam pagal skonį. Kas nenori maudytis - puikios vietos pasivaikščioti po apylinkes, yra visokių keliukų pramintų, oficialių ir matyt ne labai. Aš nuo to ir pradėjau. Apsižiūrėjau po apylinkes. Na ką aš galiu pasakyti - gražu. Ypač nuo aukštai. Pažiūrėjus žemyn matosi ir jūros dugnas, kur ne taip gilu. Vanduo skaidrus ir žydras, kaip iš kokio paveikslėlio. Tolėliau akmenuotos įlankos, įvairūs skardžiai.
Paplūdimiuose tik turistai, vietiniai nebent piknikus rengia - jiems jau šalta maudytis. Nors ir darausi vietiniu, tačiau išbandyti jūrą norisi. Ir kaip tyčia užslenko debesys. Pabraidžiau, pastovėjau vandeny ir vistiek nusimaudžiau. Jūra dar visai šilta. Apie 20 laipsnių. Tik vat jūra tai čia keista. Nueini kokius 50 metrų į jūrą ir dar tik iki kaklo. Ir oras labai keistas. Gal čia toks sezonas. Kai tik saulė pasislepia - padvelkia šaltis... Nors kai saulė šildo viskas gerai - šilta. Taip pat ir vakare. Tik saulė nusileidžia ir iškart pasidaro šalta.
Pasimaudęs pataraukiau namo. Pavargau. Matyt grynas oras ir saulė padarė savo. Nuo čia važiavo kitas autobusas. Nusprendžiau pavažiuoti iki to miestelio, kuriame išlipau. Eiti atgal nebenorėjau. Visgi ne trumpas atstumas buvo, be to į kalną. Išlipau toje stotelėje, kurioje pirmiau mus paleido. Laukiu. Žiūriu nuo paplūdimio pusės atvažiuoja tuo pačiu numeriu, kuris paleido ir pasakė, kad paskutinė stotelė, pažymėtas autobusas. Taip ir likau nesupratęs.

Keletas nuotraukų iš paplūdimių:

Kelias iki jūros

Jūra iš aukštai

Raudonas paplūdimys labiau mėgstamas vietinių

Golden bay. Auksinis paplūdimys labiau mėgstamas turistų

Sakyčiau laukinis paplūdimys, tam kad čia patekti reikia pasistengti

Ko ne Amerikos vakarai?

Alia Trakai.

Taip Malta turi savo Trakus pavadinimu Mdina (tariasi imdina). Senoji Maltos sostinė. Miestas tvirtovė pavadinčiau. Įsikūrusi ant kalno, aptverta aukštų mūrų sienomis. Jau žengiant pro vartus apima pakylėtas jausmas. Vartai platūs, puošti įvairiais herbais. Ne veltui čia gyveno aristokratai.
Viduje siauros gatvelės, kiemeliai, muziejai. Autentiškumas išlaikytas. Tikrai palieka įspūdį. Tokiame mažame miestuke-tvirtovėje net ir katedra yra. Kadangi Mdina ant kalno - puikiai matosi didelė salos dalis. Ne veltui valdovai juk renkasi tokias vietas. Giedresnę dieną sako ir Sicilija matosi (už ~100 km). Tikrai dar čia atvyksiu ne kartą ir kokį muziejų reikės užsukti.

Keletas nuotraukų:

Vartai į miestą

Šventasis moja vežikui

Vaizdas iš miesto-pilies Sicilijos link

Čia matyt šiuolaikiniai aristokratai gyvena

Tiesiog gražu