Tarp miesto ir kaimo

Valeta iš kito kranto

Šeštadienis buvo ankstyvas, kadangi manęs atvažiavo 8:30, nes turėjome važiuoti padaryti tos maltiečio ID kortelės. Keista, bet buvau įsitikinęs, kad pietiečiai tai mėgsta vėluoti, tačiau esu giliai nustebęs kokie jie punktualūs.

Taigi toje įstaigoje pildant formą surašiau visus tėvavardžius, motinos bei žmonos mergautines pavardes ir pan. Buvo dar grafa žmonos paso numeriui, kadangi nežinojau tai ir nepildžiau. Ir nereikalavo. Ten ėjimų prie langelių logika man nesuprantama. Prie vieno langelio gavai tik parašą. Tada nusiuntė į kitą kabinetą, ten kažką dar parašė ir nufotografavo. Tada nusiuntė į eilutę, kur vyko duomenų įvedimas, turi sėdėti ir laukti kol suves duomenis ir pasakys, kad atsiųs laišką. Su tuo laišku atėjęs vėl turėsi nusifotografuoti ir tada gausi išsvajotają įvairiausių nuolaidų ir privilegijų maltiečio ID kortelę. Turėjau pasirašyti, kad nesu pilnavertis pilietis ir negalėsiu balsuoti.

Tai vat po tokių formalumų buvau laisvas. Pametėjo mano prašymu iki Sliemos. Nutariau dar po turistines zonas kiek pasitrinti. Pažiūrėti kuo gyvena čion atvykę Europos ir kitų kontinentų gyventojai. Viskas tas pats kaip ir visur - kavinės, parduotuvės, prekybcentriai. Užsukau ir aš apsižvalgyti, kas ten ir kaip, ką gero siūlo. Tas pats kas akropolyje kokiame.

Dangus nuo ryto jau niaukstėsi vis palašnodamas. Ėjo juodi debesys - sakau matyt ne kokia diena pasivaikščiojimams. Bet tie tebesys taip ir praslinko pasitaškydami kažkokiu purvinu lietumi. Lietus matyt ne purvinas, o dulkini mano akiniai nuo saulės matyt.

Prasiėjau per pakrantę - jūra rami, kur ne kur ant akmenuotos pakrantės drybso nuo visokių burgerių išpampę pilvai. Mėgaujasi rudenine saulute kaip kokie ropliai. Jūra visai šilta - matyt Baltija šiltesnė niekada ir nebūna, tačiau maudytis noras kažkaip nekilo... Matys darausi panašus į vietinius, jiems jau toks oras šaltas, o tuo labiau jūra. Dabar maudosi matyt tik kokie anglai arba vokiečiai, tik ne maltiečiai. Be to stipriai vėjuota, nebuvo kur persirengti, aštrūs akmenys iki vandens ir dar galėjau prigalvoti nemažai pasiteisinimų, kodėl nepasimaudyti. Kažkaip netraukė nors tu ką.

Einant pakrante matėsi įdomiai išpjautas krantas. Priėjus prie informacinės lentos viskas, paaiškėjo kokie ten ateivių raižiniai. Pasirodo čia tos droviosios karalienės Viktorijos laikų išmyslas. Būdavo išpjaunamos tokios ale nemažos vonios su tiesioginiu išėjimu į jūra. Tada ta ant tos vonios pastatoma medinė būdelė - nuo akių taip sakant, kad tų laikų moterys galėtų pasimėgauti jūra niekam nespoksant. Matyt tose būdelėse maudydavosi irgi su kokiomis pižamomis, neduok dieve kas per skylutę pažvelgs į vidų. Nežinau kaip ten buvo, dar nesidomėjau, bet pats būdelių faktas įdomus.
  

Maudyklos. Šita matyt pačios Viktorijos :)

Čia irgi matosi maudyklos

Grįžinėdamas atgal užsukau pasižiūrėti kas per iškyšulys prie Džiros. O ten pasirodo jachtos visokiausios. Uostas. Bet jachtos šįkart neįdomios. Akį patraukė taip vadinamas Dukvilis (ančių miestelis). Na ten ne tik antys. Ten ir vištos ir balandžiai įsikūrę. Na bet vaizdelis kaip iš kokios siaubiako, kuriame visi žmonės paversti paukščiais - kas iš Vokietijos, kas iš Anglijos kas iš kokios Amerikos... (vėliavos tokios kaba ant namų). Padarytos verandos su visokiais krėslais, atitemptos ofisinės kėdės... Na o jos jau paukščių taip gražiai nušpakliuotos :D To vaizdo net pliušinis meškinas neatlaikė ir niekam nematant pasikorė... Na ir kam taip sužmoginti tuos paukščius? Jiems gi tik pavėsio ir lizdų tereikia, o ne kažkokio siaubo miestelio.

Meškinas nelaimėlis

Po to dar nuslinkau apžiūrėti Maltos universiteto. Kažkaip net ranka nekilo fotografuoti. Jei nebūtų parašyta, kad tas pastatas yra universitetas tai ir nesugalvočiau. Kažkoks nykus ir griozdiškas su aplink vykstančiomis turbūt ilgai nesibaigiančiomis statybomis. Nevertas dėmesio objektas. Nebent nežinau istorijos apie jį. Todėl taip ir kalbu.

Sekmadienio pietūs, gerai - rytas, kaime
Ne vien šiaurės europiečiai sukioja laikrodžius, kad akyse šviesiau būtų, pietiečiai neatsilieka. Pasirodo iš šeštadienio į sekmadienį laikas pasikeitė. Aš taigi tundra be televizoriaus, laikraščių ir be interneto gyvenu. Na o kolegos neperspėjo.

Atsibudau prieš žadintuvą ir laukiu kada suskambės. Nenusistačiau labai anksti - 9 tik. Žiūriu jau ir po 9. Keista, galvoju. Pažiūriu į telefoną, nes žadintuvas jame - laikas tai lietuviškas. Iš pradžių ir nesupratau kame šaknys, visai paplūdo telefonas, matyt nuo vietinės drėgmės durniuoja. Liepiau pasisukti vėl į priekį. Tik jau po to bevaikštant supratau, kad paskutinis spalio savaitgalis, ir kiek esu girdėjęs, vietiniai taip pat suka laiką. Tai taip ir iškeliavau šį rytą gana anksti. Nauju laiku apie 10.

Sekmadienį toli nusprendžiau nevaikštinėti. Sakau pasisukiosiu po kaimo apylinkes, kurios prasideda prie mano darbo. Visai būna smagu stebėti tolius iš balkonėlio darbe ir siurbčioti arbatą. Grynas oras(ne visai, bet nieko eismas gatvėje apačioje ne pats intensyviausias), kaimo vaizdai tolyje ir saulutė. Taigi nusprendžai aplanktyti tuos tolius. Pažiūrėti kaip vystomas ūkis pietų kraštuose.

Matosi, kad ruduo. Derliaus beveik nebelikę, dirvos jau padrapstytos mėšlu, tai kvepia tikru kaimu :) Bebaigiančios nokti alyvuogės ir granatai džiugina tokios egzotikos nemačiusią akį. Vietinai sėdi prie namukų-būdeliu prieš saulutę, šnekučiuojasi, kartais pašaudo. Įdomus užsiėmimas...

Kurią dieną darbe iš to paties balkonėlio gerdamas arbatą stebėjau reginį: du vietiniai matyt gindami savo žemes nuo visokių kenkėjų ar užpuolikų intensyviai į kažką šaudo. Bandžiau įžiūrėti į ką, tačiau nepavyko, tik supratau, kad pavyko apginti žemes nuo užpuolikų. Vieną užpuoliką nukovė - po parsinešė jį iš laukų. Taip ir nesupratau tai buvo triušis koks ar paukštis. Vietiniai kolegos sako kad dažniausiai paukščius šaudo. Matyt reikia tikėti.

Tai va taip ir man bevaikštant girdėjosi tolumoje pyškėjimai. Tačiau vienu momentu iš dangaus ant žemės pasipylė šratai... Nieko gero. Nusprendžiau pakreipti savo maršrutą kita linkme, o tai ir aš dar gausiu kokį šratą į gerą vietą - mano darbas juk sėdimas :) Kitame keliuke beeinant man kelią pastojo šuva. Matydamas, mano sutrikimą jis parodė, kad čia jo valdos ir gausiai palodamas liepė nešdintis. Taip ir padariau. Pasukau iš tų vietų link šalimais esančio miestelio. Kažkoks nesvetingas tas kaimas.

Daug tokių egzempliorių mėtosi

Nors ir ruduo, tačiau kopūstai dar matyt užaugs

Nokstančios alyvuogės