Umom Rossiju ne poniat

Keletas nutikimų, pastebėjimų, patyrimų Sočyje, jo apylinkėse bei pietų Rusijoje. Turbūt gyvenime nelabai važiuočiau į tuos kraštus, bet taip jau atsitiko, kad žmonos brolis ėmė į pačias rusaitę iš tų apylinkių. Vestuvės vyko Rusijoje, taigi mums, kaip artimiausiems žmonėms, teko sudalyvauti šioje šventėje. Apie vestuves nerašysiu, tai labai asmeniškas įvykis, tačiau pasidalinsiu kelionės įspūdžiais. Juk vestuvės tetruko tik dieną, o kad jau atvyksti tokį tolimą kelią, tai galima ir pakeliauti.

ŽMONĖS.
Sutikti žmonės labai svetingi, draugiški, nuoširdūs, paslaugūs bei kalbūs. Jei jau pas juos apsistoji, tai namus galima ir pamiršti, nes čia tavimi pasirūpins geriau (galba eina apie apsistojimą pas kažkieno gimines, šiuo atveju mano žmonos).
Gatvėje paklausus krypties visada gausi atsakymą su nurodymais. Jei nežinai kokiu autobusu kur vykti, taip pat atsiras ne vienas norintis tau padėti.
Sako rusai atviros dūšios žmonės. Teko ir mums tokį sutikti. Užsiima jis butų suradimu Sočyje. Tai tas Aleksandras čiauška be nustojimo. Pasakoja tokias savo gyvenimo istorijas, kad padoresnis klausytojas gali ir nelabai patogiai pasijausti. Žodžiu šalis plati, žmonės įvairūs ir vieni su kitais saveikauja. Gyvenimo spektaklis.
Keletas įdomesnių atsitikimų:

Paplūdimys Sočyje prie parko Rivjera. Susimokėjom už du gultus pavėsyje. Gultus atitempė berniukas, beliko tik susirasti vietą po skėčiais. Žiūriu po vienu kaip tik vietos dviems yra. Jau tempiam tuos gultus ten, o ten moteriškė pradeda piktintis, kad tuoj ateis jos draugai ir jiems vietos reikės, be to kai saulė judės, moteriškė slinksis slinksis į pavėsį ir mes jai labai trukdysim. Taigi ji turės mus stumdyti. Šitokių geležinių argumentų atakos neatlaikėm ir pasirinkom kitą skėtį. Kuriam laikui praėjus, ištikrųjų saulė pajudėjo link vakarų ir šešėlis pasislinko... O ką mes matom? Mūsų piktoji moteriškė mėgaujasi saulute kaip kokia gyvatė miško proskynoje.

Tame pačiame paplūdimyje. Persirengimo kabinoje Vika numetė ant žemės maudymuką. Nuėjo jo skalauti į tą vietą, kur žmonės plauna smėliuotas kojas. Ištrauka iš pokalbio:

Maloni ponia: šiaip tai maudymkes galima ir namie išsiplauti. Čia kojoms skirta plauti.

Vika: o kuo skiriasi kojų plovimas nuo maudymkės?

Maloni ponia: manęs vaikai mašinoje laukia.

Tą patį vakarą maršrutiniame taksi (mikriuke). Autobusiukas apypilnis keleivių. Įsirauna į vidų būrelis moteriškių su vaikais. Viena taip mataruojasi su rankine ant peties, kad keletą kartų vožteli per galvas kitiems sėdintiems keleiviams. Pokalbis:

Nukentėjusioji: gal malonėtumėte atsargiau sukiotis?

Maloni pakeleivė: čia jums ne taksi. Išgyvensit.

Maloni medžių paunksmė. Gaiva einanti nuo kalnų šaltinėlio. Prie šaltinėlio moteriškė, pasistačiusi nemažai indų, pilasi vandenį. Už jos eilutė žmonių su maženės talpos ir mažiau indų. Ką tokioje vietoje darytų lietuviai? Tyliai lauktų arba laukdami panosėje burbėtų. Ką daro kaukaziečiai? Taip. Jie skėryčiojasi rankomis ir siunčia visus nelabuosius jai į pagalbą. Kadangi jie vyresni, tai pamokina kaip reikėtų elgis šioje situacijoje. Juos reikėtų praleisti, nes pas juos mažesni indai. Persinorėjau to vandens.

EISMAS.

Mūsų automobilis

Didesniam mobilumui, turėjome išsinuomavę automobilį. Kainos kaip Europoje, o gauni gerokai prasčiau. Eismas Sočyje ir visoje pakrantėje siaubingas. Visur kamščiai galbūt dėl to, kad atostogų metas (rugpjūčio pradžia) ir galbūt dėl to, kad visur vyksta statybos darbai. Kaip žinia Sočis ruošiasi 2014 metų žiemos olimpiadai. Kamščiai susidaro ir kituose pakrantės miestukuose. Tolimesnės kelionės pakrante labai vargina. 100 km per šešias valandas nelabai smagu važiuoti.


KULTŪRA KELIUOSE.
Turbū nežinomas terminas. Jei šiek tiek brangesnė mašina, tai jai taisyklės negalioja. Taip pat keliai pilni kelių erelių, arba gaidelių. Jei laksto keliais bet kaip, lenkia bet kur. Automobiliai netvarkingi. Naktį važiuoja su tik dešiniu šviečiančiu žibintu. Atrodo, kad motociklas, o pasirodo visa mašina... Kartais nepaiso nei šviesoforų, o juo labiau kelio ženklinimo. Ir tokių daug. Matyt kaltas pietietiškas kraujas.

MILICIJA.
Atrodė, kad jau neteks su ja susitikti kol turėjome mašiną. Paskutinę dieną leidžiantis vingiuotu kalnų keliu vienas ratas kirto ištisinę liniją ir toje vietoje kaip plaštakė į kelią išlėkė mosikuodamas milicininkas. Jo entuziastinga povyza mums nieko gero nežadėjo... Vairuotojas buvo maloniai audiencijai pas juos į automobilį. Buvo pateikti "kaltinimai", už kuriuos grėsė teisių atėmimas pusei metų. Milicininkas leido nedviprasmiškai suprasti, kad yra geresnis sprendimas šioje situacijoje, nei teisių atėmimas pusei metų. Be to tas formalumų pildymas - laiko gaišimas, o sekmadienį eismas toje vietoje gana intensyvus ir vairuotojai daro daug klaidų - reikia skubėti dirbti. Deja mes to laiko irgi neturėjome, nes jau vėlavome grąžinti mašiną. Taigi už 1000 Rb. nusipirkome laiko kreditų.

KONTRASTAI.

Kitose Rusijos dalyse nesu buvęs, tik pietuose, tačiau drįsčiau teigti, kad Rusija kontrastų šalis. Pirmiausia į akis krinta automobiliai. Gatvėse daug visokių dūmyjančių žiguliukų, o tarp jų važiuoja nemažai apynaujų mersedesų bei leksusų. Taip pat ir namai. Tarp įprastinių namukų įsimaišo viena kita prabangesnė pilaitė. Visi gyvena ir sutaria. Matyt.

MAISTAS.

Pietų Rusija garsėja savo derlingomis žemėmis, kuriose be žmogaus pastangų auga įvairūs vaisiai bei daržovės. Mūsų lankymosi metu, kaip tik arbūzų bei melionų derlius. Prisivalgėme jų sočiai. Kaip vietinis giminaitis sako, šitų vaisių būna daug, bet trumpai, todėl mes stengiamės jų prisikimšti kuo daugiau, kad po to visus metus nebesinorėtų. Mes irgi prisikimšome. Aišku ne tiek.

Miestelio, kuriame buvome pilnos gatvės slyvų. Čia pat auga graikiniai riešutai bei abrikosai.

O vat su mėsos produktais visai prastai. Reikia žinoti ką pirkti, kitaip teks ilgai eksperimentuoti ieškant skanios dešros ar dešrelių. Atrodo imi vienas brangiausių, paragauji - šnipštas. Matyt ir šuva neėstų. Skonis kaip kokio popieriaus. Turbūt tualetinio. Nežinau. Neragavęs. Vaizdas panašus.

Pas juos populiarios valgyklos. Išbadėm. Nusivylėm. Pasiimėm šašlykų su bulvėmis. Sumokėjom kaip geroje kavinėje Lietuvoje. Suvalgėm tik bulves. Mėsa smirdėjo kaip pagedusi. Įdomu kuo maitinsis atvykę turistai į olimpines. Nes su kuo pakalbi visi sako, kad maistas kavinėse-valgyklose prastas. Makdonaldas turės darbo užtektinai.

Užtai pieno produktai nuostabūs. Ypatingai ledai. Tokie riebūs ir sotūs. Suvalgai porciją ir jautiesi sotus bei laimingas. Mmm...

KAINOS.

Kaip Europoje ar net brangiau, o kokybė rusiška. Kaip mano uošvė sako "pas juos viskas daroma čiriz popengagen (žinok, per užpakalį)". Matyt palikimas iš sovietinių laikų - svarbu padaryti, bet nesvarbu kaip.

Užsienietiškų produktų kainos skiriasi kartais ir du kartus, o kai kurios prekės gal ir kelis kartus. Pavyzdys Rafaelo metalinė dėžutė. Pas mus ji kainuoja apie 24 lt, o pas juos apie 50 lt. Kitų prekių nelyginau. Tik akis dar buvo užkliuvusi už užsienietiškų alkoholinių gėrimų, nes labai jau didelės sumos pasirodė. Manau ir šitoje vietoje tektų gerokai permokėti.

Bet užtai benzinas pas juos pigus. Nesiekia 3 lt už litrą.

Keletas nuotraukų.

Ruošimąsis olimpiadai

Kaukazo kalnai

Kempingas "The Great Alexander" netoli Aše miestuko

Džiovinama arbata

Pasilipėjęs į tą kalną, kuriame vėliau paklydome

Tas klaidus kalnas

Sočio alia Basanavičiaus gatvė.

Kalnų upė

Paminklas Leninui. Sočis.

Arbūzų prekyba

Arbūzai laukiantys pirkėjų