Maltos pietryčiai

Dažniausiai kelionės prasideda pažvelgus į žemėlapį ir dūrimu pirštu, kur norėčiau nukeliauti pasižvalgyti. Taip galima ir visai į neįdomias vietas nukakti. Tačiaus man Maltoje taip dar nenutiko.
Taigi šiam savaitgaliui  nusprendžiau apsilankyti Maltos pietryčiuose (gal visgi labiau pietūs ten skaitosi). Lėktuvu leidžiantis visai neblogai tos vietos atrodo. Galima ir nuo žemės į tai pažvelgti.
Orai jau primena lietuvišką gegužę ir vis labiau traukia į lauką pasiganyti po Viduržiemio jūros salą, kuri tapusi laikinais mano namais.
Šiam savaigaliui (šeštadieniu jei tiksliau) pasirinkta: Birzebbuga (Birzebudža).

Kelionei tereikia tik miestuko pavadinimo na ir dar pasižiūrėti koks autobusas ten važiuoja. O daugiau kur akys nuves. Taip ir šįkart. Nuvažiavau į tą Birzebudžą. Prasiėjau pakrante. Nieko įdomaus čia nėra. Tik tolėliau krovinių uostas. Miestukas kaip ir visi Maltoje - namas prie namo miestuko centre bažnyčia, kuri šiemet švenčia 100-metį. Iš kur žinau? Ogi neskoningai iš lempų padaryti skaičiai: 1913-2013. Be to dar miestelyje pūpso kažkokios talpyklos. Gal kuro, nes prie jūros neleidžiama barbekiu kepti. Ugnies kurti. Matyt dėl to gali išlėkti į orą.

Krovinių uostas (Freeport)

Miestukas turi smėlio ruoželį vasaros vandens malonumams. Bet šiuo metu kaip kokioj dykumoj, kur filmuose rodo, kai prasivolioja krūmelis. Betrūksta tik erelio klyksmo.

Dar tame miestelyje yra paminklas šaltojo karo pabaigai.

Akį patraukia kyšulys. Atrodo tolokai, bet kai pradedi eiti - viskas čia labai netoli. Aišku einu vingiuota pakrante kur ne kur stabtelėdamas pasižiūrėti nuo uolos žemyn kaip apačioje dūžta bangos. Gražiai kontrastuoja jūros skaidri žydrynė ir saulės nudegintos baltos uolos. Krūmeliai žaliuoja, skurdūs augaliukai žydi ir net nesitiki, kad po kelių mėnesių viskas jau bus išdegę nuo karščio.

Nors uostas visai šalia, tačiau vanduo žydras kaip baseine

Vaizdingas keliukas palei šlaitą

Neatsargus žingsnis į šoną ir ...

Taip bevingiuodamas pakrante ir grožėdamasis pakrante prieinu gan turistiškai atrodantį kitą miestuką - Marsaxlokk (Marsašlok). Čia visiškai kitaip nei prieš tai buvusiame miestuke. Čia vien turistai. Ir visi sėdi kavinėse lauke. Mėgaujasi pavasarine saulute ir vaizdu į jūrą. Į uostą sakyčiau. Bet grynai maltietišką.

Maltos atributai - spalvingosios valtelės ir toliau horizonte bažnyčia

Na o aš ieškau parduotuvėlės. Nepasiimiau gertuvės su vandeniu iš namų. O troškina tai gerai būnant saulėje. O dar žygiuojant. Taigi praėjau visus restoranėlius siūlančius patiekalus iš vietinės žuvies. Ne šiam kartui. Dabar ne toks tikslas.

Einu toliau link kyšulio. Šiek tiek industrinės zonos ir vėl jūros pakrantė. Priėjau elektrinę ir viskas prasideda tvoros iki pat jūros. Čia reiškia nebepraeisiu. Stovi autobusas - vilioja sėstis į vidų ir grįžti namo. Tačiau dar jėgų yra o ir dar ne vakaras, nors tolumoje matosi tamsūs debesys, aš patraukiu atgal pėsčiomis. Gal rasiu kitą kelią iki to kyšulio. Iš aš neklydau. Dešinėje žiūriu nusileidžia dviratininkas. Kelias aukštyn. Kaip tik ko man ir reikia. Pakeliui dar užsuku į apleistą kažkada bususią visai prašmatnią vilą. Pastatas apgriautas, visur akmenys ir nuolaužos. Dvokiantis tuščias baseinas, o jame to dvoko šaltinis - negyvas ožiukas. Puiki vieta siaubo filmui susukti. Tik reikia daugiau tamsos.

Apeinu tą elektrinę iš viršaus. Trenkia nei tai žibalu, nei dyzeliu. Kažkoks mišinys. Ūžia, burzgia ir garuoja viskas. Aukštas kaminas kartais išspjauna juodų dūmų. Ne turistinė vieta visiškai.

Kol kelias tęsiasi tol aš einu. O jis eina ten, kur man ir reikia. Tik vienu metu pamatau užrašą - Peter's Pool (Petriuko baseinas). Žemėlapyje matytas pavadinimas. Ir ten traukia dar keletas keleivių. Kadangi pakeliui, tai nusprendžiu mesti kelią dėl takelio. Ir visai tuo nenusiviliu. Vaizdas įspūdingas. Apačioje taškosi bangos į uolas. Viena uola tiek išgriaužta vandens, kad jau pasidaręs urvas, į kurį šniokšdamas vanduo patenka, po to taip pat šniokšdamas sugrįžta. Keletas vietinių piknikauja. Prasuku šlaito viršumi ir natūraliai kylas noras nusileisti žemyn pasižiūrėti tų grožybių iš arčiau.

Šiek tiek matosi tas urvas į kurį patenka vanduo

Na o kitoje pusėje oro bei vandens erozijos paveiktos uolos. Vandens išgriaužtas jūros krantas. Akmeniniame krante jūros padaryti apskriti baseinėliai - vasarą čia galima matyt mėgautis ypatingai sušilusiu jūros vandeniu.

Kaip išgriaužtas akmuo

Matyt renka druską čia

Natūralūs baseiniukai. Nebent užpakaliui įkišti :)

O čia jau galima ir atsisėsti normaliau

Atėjusi didesnė banga atšviežina vandenį baseiniuke

Gamtos suformuota skulptūra

Va čia ir baigiau savo kelionę. Pasėdėjau, pasigrožėjau. Po to slėpiausi po uolomis nuo atėjusio lietaus. Tikėjausi daugiau nei kelių lašų iš dangaus. Ir nusprendžiau, kad į tas apylinkes dar reikės sugrįžti. Nueiti iki to kyšulio pagaliau, bei dar toliau anot žemėlapio yra daugiau įlankų. Turėtų būti ne mažiau įdomios.