Po rinkimų

Šios dienos populiariausias mašinos atributas - naujai iškeptas premjeras

Pabumbėsiu. Praeitą šeštadienį maltėnai rinkosi valdžią. Kad rinkimai artėja, jau supratau daumaž po naujų metų, nes pro pašto skylę duryse vis gausiai primesdavo rinkiminių popieriukų. Ir galiausiai TAI įvyko. 

Sekmadienį oras buvo kaip ir šeštadienį - tiesiog puikus. Saulė šildė gerai ir aš susikrovęs rankšluostį, "maudymkę", gertuvę, knygą susiruošiau į paplūdymį. Na tą auksinį. Golden bay. Sakau išsimaudysiu, pasėdėsiu saulėje, paskaitysiu. Maudymuisi ne pats geriausias metas, bet kai toks šiltas oras kaip ir nebaisu. Žiemą šalčiau maudytis būna.

Na o už lango gatvėje jau girdėjosi šurmulys peraugantis į triukšmą. Iš pradžių nesupratau kame čia šventė, tik po to prisiminiau, kad vakar buvo rinkimai. Na ir kas? Ar pas mus Lietuvoje kas nors triukšmauja po rinkimų? Taigi, čia ne Lietuva, čia pietų kraštas.

Gatvėse laksto mašinos signalizuodamos. Dažniausiai merginos išlindusios pusiau pro langą švilpia ir rėkia, mojuoja vėliavomis su laimėjusios partijos užrašais. Kiti einantys ar stovintys leidžią sireną kaip per krepšinio varžybas. Dar kiti važinėja tokiomis pat mašinomis tik prisikrovę į bagažinę ar saloną S-90 tipo garsiakalbių.Vienu žodžiu triukšmo lygis kaip sporto salėje.

Iš pradžių ir aš džiaugiuosi kaip žmonės gali linksmintis. Bet po kiek laiko tai pradeda įkyrėti. Ypač kai stovi tame triukšme pusantros valandos... Tiek laukiau autobuso, kuris turėjo nuvežti mane į paplūdymį. Deja nesulaukiau. Per tą laiką turėjo bent 3 tuo numeriu, kurio man reikia, pažymėti autobusai atvažiuoti. Kantriai laukiau vis vildamasis kuo greičiau ištrūkti iš tos fiestos, kuri man visiškai neįdomi buvo. Deja. Užtai prisižiūrėjau vaizdų. Kas kokią nupiepusią mašiną išpurškė Maltos vėliavos spalvomis, kas veža penkis jau gerai įkaušusius jaunuolius ant kapoto, o salone dar tiek, kaip anekdote apie čigonus žigulyje su armonika. Kas sėdi mašinoje vienas ir linguodamas į jam vienam girdimą muziką, suka jau kelintą ratą per susirinkimo vietą. Kas į sunkvežimį prisikrovęs daug muzikos aparatūros taip pat sukasi jau kelintąsyk. Kas labiausiai nustebino, tai kaip visi atsipūtę. Prižiūrinti policija ir ta griežtai nežiūri į eismo dalyvius. Vienas vairuotojas nesibodėjo važiuodamas toje grūstyje gerti viskį tiesiai iš butelio. Niekam tai nerūpi. Juk šventė.

Po pusantros valandos patraukiau namo. Stebiuosi, kad ir taip ilgai ištvėriau.

Parėjęs namo dar kažkur iki 11 vakaro girdėjau pavienius pravažiuojančių baliaunykų signalus. Kitą dieną juk į darbą. 

Į darbą pirmadienį ne visiems. Eidamas pagalvojau, kad tikrai gal ne darbo diena. Mašinų gatvėse beveik nėra. Žmonių irgi. Parduotuvės uždarytos. Keistai pasijutau. Sakau gal kažko nežinau. Gal ir man nereikia pirmadienį į darbą. Bet nuėjus į ofisą pasidarė ramu. Tas pats pirmadieninis gyvenimas virė. Ne visi šiandien švenčia.

Televizorius virtuvėlėj transliavo šventės antrą dieną. Viskas vyko prie Valetos. Žmonių minios, nepaisant vis gerai palinojančio lietučio.  Visi susirinkę pažiūrėti į savo naują valdžios atstovą. Keista. Kaip į kokį popiežių ar Anglijos karališką šeimą spoksojo. Pas mus nemačiau, kad kas į Kubilių ar Butkevičių taip eitų žiūrėti po laimėtų rinkimų. Na čia žmonės net verslus stabdė dėl tokio renginio.

Laimėjo Darbo partija (leiboristai).

Žadėjo elektrą atpiginti...