Seniausios šventyklos Europoje ir maurų urvas

Maltėnai kovo 19 d. antradienį minėjo švento Juozapo dieną, kas reiškia nedarbo dieną. O aš tą dieną nusprendžiau išnaudoti tolimesniems salos tyrinėjimams. Šįkart planuose pietinė Maltos dalis. Ghar Hasan urvas - 12 amžiuje buvusi maurų (musulmonų) sukilėlių slaptavietė, bei seniausios šventyklos Europoje.

Iš autobuso išlipau jau pažįstamoj Birzebudžoj ir nupėdinau iki to urvo. Tolokai gaunasi. Gal kokie 3 km. Bet taip ir rašė kelionių gidas. Truputį į kalniuką, saulė jau gerai kepina ir prakaitą  muša. Atėjęs iki keliuko, vedančio į urvą, pamatau autobusų stotelę tokiu pat pavadinimu kaip ir urvas - Hasan. Kitąkart žinosiu, kad galima su X4 čia atvažiuoti. Nuo stotelės dar apie 10 - 15 min. Ženklų rodančių į urvą minimaliai. Tai yra - tik vienas. Pusiaukelėj. Daugiau orientuokis žmogus link pakrantės, nes ten ola. Arba kitomis rodyklėmis, kurios praneša apie netoliese esančias gamyklas ar kažką tokio. Taigi tos rodyklės puikiai rodo ir į urvą.

Prie pakrantės kaip visada gražu. Uolos aukšai virš jūros. Vėjas stiprus. Vaizdas vis dar neatsibostantis. Ilgai galėčiau mėgautis jūra ir uolomis. Kažkas tokio magiško ir tuo pačiu paprasto. Juk ne veltui čia nemažai mašinų privažiavę. Traukia žmones tokie vaizdai.

Ėjau vis paklausdamas vietinių kur tas urvas, o man vis rodė, kad toliau. Toliau, tai toliau. Po to prasidėjo tvoros, užkertančios kelią prie uolų. O urvo kaip nėra taip nėra. Vėl paklausiau vietinio. Rodo pirštu - taigi čia. Kur čia? Čia gi tvoros. O vielinėje tvoroje pasirodo skylė. Ten įėjimas. Neblogai. Ieškau kur čia koks diedukas sėdi su nuomojamais prožektoriais (taip rašė kelionių gidas). Deja nėra dieduko. Tik tuščias gultas pavėsinėje. Toliau guli jau pūvantis, savo dienas atitarnavęs, matyt sargybinis, šuo. Neypatingai nuteikianti vieta.

Nusileidimas į urvą paprastas ir nereikalaujantis jėgų. Padaryti laiptai ir turėklai ir eiti beveik niekur nereikia. Urvas čia pat. Urve yra tamsus tunelis gal kokių 20 metrų. Kitame gale matosi šviesa. Prie manęs prieina tokių pat nepasiruošusių keliautojų porelė. Paklausia ar neturiu prožektoriau. Sakau ne. Jie nusispjauna ir išeina. Lieku vienas. Galvoju: negi tiek atpėdinęs neisiu į tą tunelį? Pabūnu tamsoje. Papratinu akis prie tamsos. Vistiek nesimato kur koją statyti. Tai naudojau fotoaparato blicą ir fokusavimo lemputę, kuri šviečia silpna oranžine šviesele. Bet tai padėjo neišsisukti kojos, nes kelias labai nelygus ir giliomis duobėmis. Va toks tas urvas:

Pati įėjimo pradžia į tunelį

Tunelio pabaiga ir apžvalogos aikštelė

Ten dar giliau palįsti galima. Prie apžvalgos aikštelės

Gana apleista vieta, bet visai smagu palandžioti, kai negalvoji apie žemės drebėjimus ir uolų judėjimus.

Kalbant apie uolų judėjimus. Tai toliau pakrantėje va taip atsilusi uola:

Žemyn nučiuožusi uola

Kaip sakoma lašas po lašo ir akmenį pratąšo. Jūra kantri ir nenuilstanti. Vistiek padaro savo.

Patraukiu link šventyklų. Iki autobuso visa valanda - sakau prasieisiu, negi stovėsiu saulėje. Gal geriau vis dėlto būčiau palaukęs ir važiavęs, nes pramoniniai rajonai nieko įdomaus, o dar ir publika ne kokia čia sukiojasi. Beeidamas nusukau į kažkokį skersgatvį, o ten afrikiečiai sėdi pavėsyje. Praeina pro šalį, užkalbina. Toliau matosi alia statybininkų vagonėliai, skalbiniai, sėdinčių vyrukų moterys kieme. Kažkoks judesys, bruzdesys. Pasidaro nebejauku. Apsisuku ir einu į pagrindinį kelią. Kas žino kas jiems į galvą šaus. Nelabai maltėnai mėgsta jų, tai aš nenoriu tapti afrikiečių nemėgimo objektu.

Toliau tik oro uostas. Autobuso stotelių nebėra, o ir kelias prailgo... Jau ir nuovargis atsirado. O kaip neprieinu terminalo, taip neprieinu. Keistas pastebėjimas. Daug žmonių bėgioja arba tiesiog vaikšto palei oro uosto tvorą. Tokioj vietoj? Nu keista, nei oras čia švarus, nei vaizdai geri. Tiesiog lėktuvai kyla ir tūpia. O dar daugiau žmonių sėdi mašinose ir žiūri į tą judantį oro transportą.

Prie šventyklų jau buvo matyti, kad šiandien atvirų durų diena. Žmonių minios. Iš pradžių šiek tiek informacijos vestibiulyje-muziejuje. Vėliau ir pačios šventyklos. Šios dvi šventyklos datuojamos 3600 - 3200 metų pr. Kr. Ir jos senesnės nei Egipto piramidės. Tik tiek, kad senos, daugiau įspūdžio man nepaliko. Kaip kažkas - sakė akmenų krūva ir tiek. Na truputį padėliota akmenų krūva. Ir tie akmenys keliasdešimt tonų. Kažkaip sugebėjo žmonės tais laikais tokius akmenis judinti. Tas ir kelia susižavėjimą. Dabar tos šventyklos uždengtos nuo saulės ir lietaus, kad dar bent 5 tūkst. metų išstovėtų. Nepaisant to, kad jos įtrauktos UNESCO paveldą, maltėnai sau leidžia perlipti simbolines užtvaras ir pasikarstyti tais akmenimis. Va taip jie ir saugo savo paveldą...

Mnajdra maketas su saulės lygiadieniais

Hagar Qim šventyklos maketas

Storoji ledi. Venus de Malta. Vaisingumo deivė

Galima praeiti pro vidų

Gerokai erozijos paveikti akmenys

Įspūdžio nepaliko, bet įdomu, o kai dar nemokamai - tai visai verta!